Apie šios dienos ištakas, reikšmę ir tai, kodėl bitininkai šią dieną stebėdavo orus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka.
Šv. Stanislovas – Lenkijos dangiškasis globėjas
Pagal bažnytinį kalendorių gegužės 8-oji yra šv. Stanislovo diena. Šv. Stanislovas buvo Krokuvos vyskupas, gyvenęs 11 amžiuje, o dabar jis laikomas Lenkijos dangiškuoju globėju.
Apie jį nemažai žinoma iš žymaus 15 amžiaus lenkų istoriko, aprašiusio ir Žalgirio mūšį, Jano Dlugošo aprašymų.
„Prisimenant 11 amžiaus istorinius įvykius, šv. Stanislovas pagarsėjo savo konfliktu su valdovu. Tuomet Lenkiją valdė Boleslovas pirmasis, kuris užsienio politika labai rūpinosi, labai rūpinosi išplėsti Lenkijos ribas, bet vidiniu gyvenimu valstybės visai nesirūpino – iškeliaudavo į karo žygius kažkur į Kyjivo žemes, o pačioje Lenkijoje tvyrojo netvarka, kraštas buvo apleistas.
Tai griežtai sukritikavo vyskupas ir taip jų įvyko labai aršus konfliktas, karalius buvo atstatydintas iš sosto formaliai, o už tai vyskupas sumokėjo gyvybe – karalius jį žiauriai nužudė.
Tai toks įdomus istorinis ekskursas, sprendžiantis dvasinės ir civilinės valdžios konfliktą, kas yra svarbiau valstybės gyvenime. Gal todėl ši diena tokia sureikšminta ir šv. Stanislovas aukštinamas kaip dvasinio prado viršenybę propagavęs žmogus“, kalbėjo etnologas.
Vis tik profesorius pabrėžia, kad ši diena yra Abiejų Tautų Respublikos laikų paveldas, su bendru gyvenimu ir istorija susijusi šventė: „Įdomu, kad Lietuvoje vardas Stanislovas, Stasys yra labai populiarus, tai turbūt irgi palikimas iš Abiejų Tautų Respublikos laikų.
Ir net Vilniaus katedra yra šv. Stanislovo vardo, o ant katedros viršaus, šalia karalaičio Kazimiero, pavaizduotas ir šv. Stanislovas.“
Šią dieną protėviai sodindavo svogūnus
Tačiau sugrįžkime į Lietuvos kaimą, kur ši diena vadinta kitaip – Cibuliniu. Toks pavadinimas nėra atsitiktinis, mat dabar yra pats daržų sėjos ir sodinimo metas, pakankamai šilumos, todėl tai – puikus metas sodinti svogūnus.
„Svogūnų istorija irgi įdomu. Pati daržovė yra atkeliavusi į mūsų kraštą iš Pietų, o vardas – totoriškas, nors mes dabar neįsivaizduojame lietuviškos virtuvės be svogūnų – ir vitaminų šaltinio, ir prieskonio“, – pastebi L. Klimka.
O kad derlius užaugtų geras ir būtų atsargų visam šaltajam sezonui, protėviai imdavosi burtų, kaip sako etnologas, griežtų svogūnų sodinimo taisyklių:
„Visų pirma, negalima sodinti svogūnų, kad jie nevirstų žyduoliais, kai danguje matosi Mėnulis, o Saulė dar nenusileidusi, kaip kaime sakydavo, dvi šviesos danguje – blogas metas, svogūnai virs žyduoliais ir galvutės menkos teužaugs, tada žiemai nebus ką pasidėti.
Todėl ir visokius burtus darydavo, kad nebūtų žyduoliai. Pirmiausia, perpildavo svogūnus per seno rato stebulę, kuri yra visokiom dervom pradvokusi, paskui pasodinus lysvę jos gale įsmeigia šluotą kokią nudėvėtą – sakydavo, kad labai gerai augs laiškai svogūno.
O lukštus, kurie lieka po sodinimo krepšelyje, reikia būtinai išpilti ant viešo kelio, kad visi per tuos lukštus važinėtų ir reikia taip padaryti, kad niekas nematytų – tada svogūnų derlius labai gerai uždera.“
Vyraudavo ir dar vienas posakis, kad šeimininkė svogūnus turi sodinti tik būdama geros nuotaikos, kitaip svogūnai užauga labai „pikti“ – aštrūs. O metą sodinimui pasirinkdavo atsižvelgdami į gamtą – žydint slyvoms, bet dar prieš šermukšnių žydėjimą.
Stebėdavo gamtą ir orus
Gamta buvo reikšminga ne tik renkantis laiką, kada sodinti svogūnus – ši diena turi didelę reikšmę bitininkams, mat senovėje pagal ją spręsdavo, koks bus medunešis.
„Žiūriu į mėlyną ir saulėtą dangų ir prisimenu – bitininkai sakydavo, kad Stanislovo dienos orai parodys, koks bus medunešis vasarą, taip sakant, kokia vasara bitelėms.
Jeigu saulėta, kaip šiandien, bus labai daug medaus, na, o jeigu būtų apsiniaukę ir, pavyzdžiui, lynotų, tada visiškai prastas būtų medunešis ir tektų visą medų bitelėms palikti“, – pasakojo profesorius.
Etnologas šypteli, kad šiandien bitininkams yra kuo pasidžiaugti. Be to, šios dienos svarba bitininkams leidžia manyti, kad kažkada tai buvo dievaitės Austėjos, globojančios bičių šeimynas, šventė.
Žvelgiant į šiandienos orus, bitelėms vasara nusimato darbinga, tačiau kokių orų galime tikėtis pavasario pabaigoje ir vasarą? Etnologas pastebi, kad gamta tapo labai nenuspėjama, tad ir spėlioti ką sunku, visgi, pateikė kelias įžvalgas:
„Gamta yra labai kontrastinga ir labai sunkiai nuspėjama, tačiau daugelis požymių iš ankstesnių dienų spėjimų rodė, kad šaltokas oras užsitęs per visą gegužę, neskubės šiluma ateiti į Lietuvą ir gal kiek šiltesnė, gražesnė ir pastovesnė bus antroji vasaros pusė.
Tačiau yra daug faktorių, kurie veikia – šią naktį aš vis dairiausi į dangų, tikėjausi Šiaurės pašvaistę pamatyti, nes Saulė labai aktyvi šiomis dienomis, žybsniai vis kyla ir jie neprognozuojami – kada bus, kaip.
Įtakos turi kiti gamtos reiškiniai ir dar karas Ukrainoje, kur kasdien krinta balistinės raketos, kurios sujaukia atmosferos sluoksnius, dega naftos atsargos, užteršia atmosferą ir nuolatiniai, pastovūs ciklonų keliai, kad ir nuo Juodosios jūros, aiškiai yra suveliami, taip, kad labai sunku tikslesnę prognozę pagal mūsų senolių pastebėjimus pasakyti.“
